...: 3 geri dalykai per 2 dienas

Įdomi ir prasminga savaitės pradžia, o atrodė, kad ši bus tokia pati, kaip visos.

Vakar dalyvavau musulmoniškose krikštynose arba kaip čia vadinasi "name giving ceremony". Jei dar turėjau galvoje likusių stereotipų apie islamiškos kultūros kitoniškumą ar svetimumą, jie visi iki galo išsisklaidė. Pabuvau labai draugiškoje ir dvasingoje aplinkoje, kur buvo linksma ir labai skanu :) Į šeimos, kuriai prieš 5 dienas gimė sūnus, namus susirinko artimiausi giminės ir draugai, moteriškės (kaip visada :)) rūpinosi maistu. Atėjo imamas (musulmonų dvasininkas - mielas, besišypsantis senukas), kuris atsisėdęs prie stalo pasimeldė kartu su visais, nukirpo naujagimiui mažą sruogelę plaukų ir patepė jo lūpas medumi (kad ateitis būtų saldi). Musulmonai, skirtingai nuo krikščionių, tiki, kad vaikas gimsta be nuodėmės. Nėra ir krikšto tėvų, jais laikoma visa šeima. Po trumpų apeigų - ilga vakarienė :) Kaip visada, sunku nupasakoti, bet labai gera ir įdomu pabūti. Smagiausia tai, kad aš vienintelė ne tamsiaodė ir ne musulmonė buvau sutikta labai draugiškai ir šiltai, jaučiausi kaip artimų draugų kompanijoje. Foto, deja, neturiu - nedrįsau pati fotografuoti, bet vaikučio tėveliai kokį 100 mažiausiai turėtų turėti, tad jei pavyks gauti - pasidalinsiu :)

Antras geras įvykis - pirmoji gimtadienio dovana. Ačiū bendradarbiui Paul'ui (arba "Thank you Mr. Paul Kenyon :))!!!

Na ir trečioji istorijos dalis. Kaip dažniausiai man čia nutinka, netikėtai, šį vakarą atsidūriau bokso (!) treniruotėje su savo namioku Lester'iu. Iš pradžių tikrai galvojau, kad nugriūsiu, nes ten tvarka kaip kariuomenėje, o pratimai visiems vienodi. Bet antroji dalis, kai treneriai mokė teisingai smogti kam nors į veidą, man visai patiko :) Puikus sportas! Priminė man apie mano juokingą nemokėjimą trenkti kam nors tiesia ranka :) Ir nors šiek tiek gėda braškinio raudonumo veido, vis tiek įdėsiu foto :)