2013 m. liepos 26 d., penktadienis

Tour de PAR

Laba laba! Šimtas metų, beveik tikrąja žodžio prasme!

Seniai ketinu, bet vis neprisiruošiau parašyti. Šįvakar išleidau vyrą į "guys only bbq" su draugais, o pati sėdžiu prie dujinio šildytuvo (įsivaizduoju, kad prie židinio) su taure raudono vyno ir bandau įsijausti į rašytojos vaidmenį :)

Ko gero didžiausi praėjusio mėnesio įspūdžiai iš mano "tour de PAR" - darbinės kelionės ir pusantros dienos mini atostogyčių Durbane.

Viskas prasidėjo prieš keletą mėnesių kvietimu į Reyanos vestuves (daugelis ko gero pamenate mano Anglijoje sutiktą draugę, kadaise aplankiusią mane Lietuvoje). Prieš beveik dvejus metus ji atvažiavo pas mane į Keiptauną ta pačia proga, tad aš savo ruožtu nusprendžiau, kad jei neišėjo grįžti į LT atostogoms liepą, tai bent jau po PAR'ą pakeliausiu ir draugę pasveikinsiu. Zaynas liko namie, o aš, suderinau darbą ir malonumus ir išsiruošiau į 3 dienas susitikimų su klientais Johanesburge ir Durbane.

Johanesburgas didelis, grėsmingas labai verslus, primena Europos ar Amerikos didmiesčius. Per dvi dienas aplankiau 7 klientus (nuo platinos kasėjų iki Johanesburgo universiteto), daug išmokau, sutikau daug įdomių žmonių. Gaila tik, kad 8-tas susitikimas su "Nestle" paskutinę minutę buvo atšauktas, o taip viliojo jų žadėti šokoladai :) Bus kitam kartui!Jau seniai esu nusprendusi, kad į Johanesburgą - maksimum 2 dienoms, nes labai truksta kalnų, parkų ar vandens bent mažo šaltinio kokio nors. Miestas taip aukštai virš jūros lygio, kad man net kraujas iš nosies bėgdavo rytais (nors, tiesa, aš ne pats geriausias ištvemės matuoklis šiuo klausimu).

Čia verslo parkas, kur įsikūrę vieni mūsų JHB klientai

Iš taksi

Johanesburge sunku rasti gražių kadrų
Po dviejų dienų Johanesburge išskridau į Durbaną. Ten atsiradau vėlų ketvirtadienio vakarą, kur mane pasitiko Zayno teta (anksčiau dar nematyta!). Bet Durbane nesvarbu, matyta ar ne - priėmė mane kaip didžiausią viešnią ir per mažiau nei 12 valandų praleistų jos namuose primaitino, pripasakojo, pridovanojo gėlių ir dovanų ir prisaikdino, kad būtinai sugrįžčiau ilgesnėms atostogoms :) Gyvena teta viloje su terasa ant stogo ir vaizdu į vandenyną. Tad visai norėčiau grįžti :)

Pas tetą


Penktadienis buvo viena įdomesnių dienų gyvenime.Visų pirma, kadangi norėjau, kad darbas apmokėtų skrydžius Durbane laukė dar 4 susitikimai su klientais. Gerai tik tai, kad man, kaip vis dar sąlyginai naujokei buvo leista išsinuomoti mašiną su vairuotoju. Jo vardas buvo Mozė ir jis tikrai pasirūpino, kad mano diena būtų ne tik darbinga, bet ir kupina turistinių pramogų :) Pirmasis susitikimas baigėsi anksti, tad Mozė mane pasiėmė ir nuvežė tiesiai prie vandenyno. Spėjome pasivaikščioti, pasifotkinti ir kaip reikiant pasidžiaugti labai vasarišku Durbano oru (nes ten žiemą, t.y. dabar dienomis maždaug +24-25 laipsniai) :)


Vidury miesto, vidury dienos vendenynas pilnas surferių :)




Po puikaus ryto ir dar vieno susitikimo Mozė pasiūlė papietauti vietiniu stiliumi. Kažkokioje gatvės užeigoje nusipirkome tradicinius vietinius pietus - avienos kari kvadratiniame batone :) ir dar tradiciniškesniu būdu, t.y. jachtų klube ant mašinos bagažinės stovėdami papietavome. Mozė pagal vietinį indų paprotį dar ir stalo įrankių nenaudojo, valgė rankomis, bet aš nedrįsau manikiūro gadintis :)
"Bunny chow"
Popietės susitikimai pralėkė labai greitai ir štai aš jau pas Reyaną. Su visa jos šeima susipažinau per pirmąją savo kelionę į PAR'ą 2010-aisiais, tad vėlgi buvau sutikta kaip visų pasiilgta ir mylima persona. Smagiai praleidome vakarą didžiulės šeimos ir draugų rate, pasiruošdami didžiajai dienai - šeštadieniui. Šventei kažkokiu būdu man buvo suorganizuotas indiškas saris, pakistanietė kirpėja, kuri itin nepatikimai atrodančiame salonėlyje mane papuošė garbanomis, auksiniai papuošalai, vairuotojas ir visa kita.
Grožio salonas :) Negražus, bet pasirodo labai profesionalus ir pigus :)

Su Reyanos sese (viena iš 4)


Pirmas kartas


Savo akimis negalėjau patikėti tradicinių indiškų vestuvių dydžiu ir prabanga! Viskas buvo apgalvota ir suplanuota iki smulkmenų, atrodė, kad esu bolivude. 300 svečių, dovanos kiekvienam, 5 fotografai ir videografai, didelis ekranas, visur raudonos rožės ir deimantai. O jaunikis ir jaunoji - tikri karalius ir karalienė :) Sunku žodžiais perteikti įspūdžius - braukiau ir sentimentalią ašarą grojant Mendelsono maršui, ir juoko ašaras ilgos vestuvinės programos metu. Stulbino ugnies šou, blizgančių popierėlių patrankos, ilgos nuoširdžios kalbos ir labiausiai žmonių nuoširdumas ir draugiškumas. Džiaugiuosi, kad pabuvau - atsiminsiu dar ilgai...

Dekoracijos
Jaunieji

Pašvenčiau ir tą patį vakarą parskridau...
Keiptaunas man tapo tikrais namais, gera čia.

Pora savaičių po kelionės pralėkė labai greitąi - daug darbų, daug reikalų. Tik šiandien lengviau atsikvėpiau, nes mėnesio pabaiga, o darbe visi mėnesio tikslai pasiekti. Ta proga bosas padovanojo 1,5 valandos miego šį rytą. Buvo gera pakeisti rutiną. Išsimiegojau kaip reikiant. Pasivaikščiojau rytiniame Keiptaune, papusryčiavau mėgstamoje kavinukėje.
Rytas Keiptauno centre

Darbe balkone
Juk viskas gerai..:)

Labanakt,
M.











Komentarų nėra:

Rašyti komentarą