2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Iš PAR vėl linksmai

Juokas juokais, bet nuo gero oro priklauso gero gyvenimo kokybė :) Nuo penktadienio čia ne tik pavasaris, bet ir tikrų tikriausia vasara. Karšta! O nuotaika puiki :)

Mano kolegė iš JAV - Sam, išsinuomavo automobilį. Gyvenime nebuvau mačiusi, kad kas tokius nuomotų (nebent, linksmoms progoms). O čia padori nuomos kompanija jai pasiūlė laaaabai seną VW Beetle dviems mėnesiams :) Vos važiuoja, bet važiuoja (net iki 80km/h!), ventiliacija - tiesiog skylės panelėje, per kurias matosi kelias, reikalauja tepalų papildymo kasdien ir pan. Bet važiuoti labai linksma! Penktadienį po darbo susipažinome su priemiesčiais ir prisijuokėme iš širdies :)!

Automobilis :)
Vakar kita kolegė pakvietė į svečius, galvojau tiesiog arbatos, tačiau jos namuose manęs laukė didžiulis siurprizas - kelios mano čionykštės draugės nutarė, kad kadangi esu toli nuo namų ir ilgiuosi savo šeimos bei draugų, turėtų pagelbėti mergaitiški pusryčiai su šampanu :) Taigi susirinko visos ir mane nustebino! Planas pavyko - dienos reitingas pakilo 10 kartų, nežinia, kiek nuo siurprizo, kiek nuo šampano :)
Kad nebūtų per mažai, paskui dar buvau pačiame gražiausiame paplūdimyje (šiek tiek nusvilau, bet nieko tokio :)), o vakare mūsų name švetėme nacionalinio paveldo dieną, kurią minint būtina organizuoti BBQ (čia vadinamą braai), ką mes ir padarėme. Kartais net atrodė, kad esu namie :)


Pusryčiai

Pakeliui į pliažą :)
M.

2011 m. rugsėjo 17 d., šeštadienis

Šiandien rašau todėl, kad seniai nerašiau. Kadangi pradėjau šį blogą, jaučiu pareigą bent kartą per savaitę pranešti apie save, o apie ką rašysiu iki dabar nežinau :)

Mokykloje dirbti liko 2 savaitės. Stažuotei einant į pabaigą, kaip visada, kai laikas atsisveikinti, darosi liūdna...Jau dabar jaučiu, kad pasiilgsiu. Su keliais vaikais ypatingai susidraugavau, susikūrėme savo mažas tradicijas, pvz. su vienu kas rytą dainuojame tą pačią dainelę "If you're happy and you know it clap your hands" ir šiek tiek pažaidžiame gaudynes, nes jam ne pro šalį pasportuoti :), su kitu žaidžiame įsivaizduojamą regbį, dar su vienu kasdien susitikę mokyklos koridoriuje stipriai apsikabiname... Su kelių draugų pagalba mažajam Will Smith'ui nupirkome kelnes, marškinėlius, batus ir priešpiečių dėžutę. Jis nelabai supranta, kas vyksta, bet kiekvieną rytą man šypsosi pačia gražiausia šypsena. Ačiū tiems, kas padėjo. Iš visos širdies!

Čia pavasaris...žydi gėlės, dažnai šviečia saulė, ilgėja dienos...Vieną vakarą labai susimaišiau - iš mėnulio formos bandžiau atspėti, ar delčia, ar priešpilnis, bet mano žinomas "p" ir "d" metodas kažkaip nesuveikė. Tik po kurio laiko supratau, kad esu kitoje žemės rutulio pusėje, kur viskas atvirkščiai..:)

Gero savaitgalio iš kitos pusės :)!

Labai pasiilgau,
Milda

2011 m. rugsėjo 12 d., pirmadienis

Kodėl šį rugsėjį mieliau būčiau LT

Prasidėjo mano trečias mėnuo PAR. Daug pamačiau, išmokau, išgyvenau, bet dabar jaučiuosi tarsi būčiau gyvenusi čia visą amžinybę ir į gyvenimą po truputį įsliūkina rutina. Viskas daugmaž pažįstama, dienos (ypatingai pirmadienis - penktadienis) gan vienodos. Liko 3 savaitės darbo mokykloje, paskui 3 savaitės atostogų (tarsi dar negana :)), o spalio 21 d. - trijų dienų kelionė namo :) t.y. Vilniuje nusileisiu spalio 23 d.

Šis rugsėjis Lietuvoje atrodo toks viliojantis. Daug atiduočiau už galimybę pajusti krepšinio čempionato atmosferą "gyvai" - seku naujienas, mintimis palaikau saviškius, bet tai toli gražu ne tas pats! Su vietiniais čia nebent apie regbį ar futbolą galima pasikalbėti...

Ir dar būčiau labai norėjusi sudalyvauti Vilniaus maratone. Nuostabu, kiek daug pažįstamų šiais metais bėgo! Šaunuoliai JŪS VISI :) Sveikinu! Būtinai apibėgsiu kokį sveikinimo ratą aplink rajoną Jūsų garbei :)!

Ir paskutiniai mokslo metai jau prasidėjo...ojojoj, kaip bus sunku grįžus po šitokios ilgos tinginystės...bet kartu vilioja tas egzaminų stresas, rašto darbai, bakalaurinis..:) Priminkite man šitą įrašą po kelių mėnesių, prašau :)

Didžiausi linkėjimai visiems!
Pasiilgau,

M.

2011 m. rugsėjo 6 d., antradienis

Juokas ir ašaros

Šiuo metu gyvenu tikrai kontrastingoje šalyje, kur per 5 minutes saulėtą dieną gali pakeisti didžiulė audra, kur šalia egzistuoja nenusakoma prabanga ir toks pats skurdas, kur buvo atlikta pirmoji pasaulyje širdies persodinimo operacija, bet kur kartais kelioms valandoms taupymo sumetimais visam rajonui atjungiama elektra, gyvenu ten, kur labai dažnai juokiuosi ir verkiu tuo pat metu...

Seniai nerašiau - gyvenimas "apipylė" netikėtais įvykiais. Stengiuosi susigaudyti savyje, džiaugtis, planuoti. Kartu vis grįžtu prie klausimo, kokia iš čia išvažiuosiu, ką grįžusi darysiu kitaip, ko išmokau.

Klaipėdos molas Haut Bay PAR'e

Sekmadienį sutikau ruonį

Kontrasto iliustracija

Pasirodė labai juokinga

Iš šiandienos vaikų koncerto...
Vis dažniau pastebiu, kiek daug dėmesio čia skiriama labdarai, savanorystei, pagalbai tiems, kuriems jos reikia. Iki šios kelionės praktiškai nebuvau susidurusi su žmonėmis su negalia, ypatingai vaikais. O šiandien buvau 10 ar 15 vaikų su specialiais poreikiais mokyklų surengtame koncerte. Jie dainavo, šoko, deklamavo - o aš šypsojausi ir verkiau. Norisi padėti - ne ašaromis, o kažkuo apčiuopiamu. Mūsų mokykloje mokosi vaikai iš skurdžių šeimų - vienas 3 dydžiais per dideliais batais, kitas - suplyšusiomis, taipogi per didelėmis kelnėmis (nuostabaus grožio, labai panašus į mažą Will Smith'ą, 8 metų amžiaus berniukas, šeima gyvena labai skurdžiai - mamai depresija, jų namas be stogo...Tik mokyklos personalo dėka jis kas 2 dienas išmaudomas ir perrengiamas švariais drabužiais, valgo taip pat mokykloje ir gauna lauknešėlį vakarienei, kurį nešasi namo kasdien...). Daug vaikų, daug istorijų...Savaitgalį eisiu pirkti mažajam Will Smith'ui kelnių :)

Tokia mano nuotaika... Gal kiek banaloka, bet labai tikra...

Su meile,
Milda