O! O! Oba :)!

Blyde River Canyon (Panoramic Route)

Labas :)

Varčiau senus blog'o įrašus ir supratau, kad be jų tiek daug dalykų pasimiršta, o aš nuo praėjusių metų rugpjūčio nė žodelio nei sau, nei niekam kitam neparašiau...

Ko gero tai natūrali gyvenimo tėkmė - aš seniai apsipratau ir "įsigyvenau" savo naujuosiuose namuose. Be to, kai čia atsikraustė mano geriausia draugė, tarsi nebeliko tokio didelio poreikio išlieti širdį "dienoraščiui" ir dar kažkam lietuviškai išsipasakoti, dalintis ilgesiu, kalbėtis apie Lietuvos aktualijas. Ko gero nereikia net sakyti, kad su jos atvažiavimu mano gyvenimo kokybė pakilo kokiais 150%. Kartu leidžiam beveik kiekvieną savaitgalį. Tyrynėjam apylinkes, gaminam lietuviškus patiekalus - šaltibarščius, balandėlius, kibinus, bulvinius blynus (Užgavėnėms :)), kugelį žiemos pradžiai paminėti ir t.t. :) Dažėm margučius, ketinom net Joninių vainikus pinti, bet nežinau, ar išeis :)

Buvo labai gera Lietuvoje per Kalėdas. Rugsėjį grįšim vėl - negaliu patikėt, bet į mažosios sesės vestuves :)

Gyvenimas verda - daug darbų, daug aktyvios ir tingios veiklos - ypatingai vasarą, dabar žiemą stengiamės nesušalti, laukiam Joninių, kad nuo jų pas mus pradėtų vėl ilgėti dienos :)

O bandant rasti įsimintiniausius mano pastarųjų 10 mėnesių atskaitos taškus dedu visą foto reportažą- gera pačiai prisiminti, kiek gražių dalykų man ir aplink mane nutiko.Tikrai ne viską atsiminiau ir ne viskas čia sutilpo. Taip ir būna, kai darbų neatlieki laiku :)!

P.S. Tik bijau, kad mano balsas brangokai atsiėjo mokesčių mokėtojams, nes dokumentus iš LT ambasados Izraelyje abu kartus gavau per DHL!

Kažkokiam labdaringam renginy su Z. darbu

Mano draugytės :)

Daug daug džiaugsmo LT per Kalėdas - ačiū visiems, visos nuotraukos niekaip nebūtų tilpę :)

Mano gamintas "Medutis"

109 km Cape Argus Cycling Tour (Zayne'o kojinės :))

Velykos! Ir dramblys Kruger National parke.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ant arklių pliaže :)

 

 

 

 

 

4 x 4 vakar :)

Irgi vakar - Arniston (Cape Agulhas)

Gražios savaitės, tikiuosi, pasimatysime Lietuvoje rugsėjo pradžioj!

Labankt.
M.

Blogelis apie darbą ir afrikietiškus problemų sprendimo būdus

Labukas ;)

Pradėkime nuo to, kodėl čia mažiau problemų :) Ogi todėl, kad mieste ant kiekvieno kampo gausi va po tokią skrajutę, žodžiu, visi pasirengę padėti (foto atsakymas į filosofinį klausimą):

Na o antroji dalis - rimta, t.y. apie darbą :)

Beveik visą mano "darbinį" gyvenimą (išskyrus darbą Egipto prekių ir laikrodžių parduotuvėse) niekas, išskyrus mano pačios bendradarbius, tiksliai nežinojo, ką aš veikiu nuo 8 iki 17 val. Anglijoje tiesiog dirbau telekome, Barclays - "kažką dirbau banke", MarkMonitor - "ai, tai ten amerikiečių kompanija, kur išima "padielkes" iš interneto ir piratus gaudo. Įdomu, ar mane suseks, jei parsisiųsiu CK iš iOffer'io" ir t.t.

Visai nekeista, kad dabar PAR'e tas pats. Tad jau kelintą kartą išgirdusi klausimą apie savo dabartinį darbą, šį lietingą antradienio vakarą nutariau pasidalinti "visa tiesa apie tai, ką dabar veikiu Afrikoje". pasirinkau labai gerą laiką, nes penktadienį mano pareigos SaaS (software as a service) kompanijoje "Meltwater" pakilo iš "Client Success Representative" į "Client Success Manager". Tad dabar, kai jau išsigaravo ta proga išgerto šampano burbulai, galiu ir išsamiau pasidalinti :)

Kadangi man dabartinis mano darbas labai patinka, pareklamuosiu ir pačią kompaniją. Įkurta 2001 metais Norvegijoje dabar jau turi 57 ofisus 27 šalyse ir aptarnauja apie 23,000 klientų. "Meltwater" - viena iš lyderiaujančių elektroninės žiniasklaidos ir socialių tinklų monitoringo ir analizės kompanijų. 

Na o mano kasdienybėje viskas gan paprasta. Esu atsakinga už maždaug 130 klientų, kurie naudoja mūsų programinę įrangą ir kartu sudėjus yra verti maždaug 8mln. randų (apie 2 mln. litų) per metus. Mano darbas - rūpintis, kad jie gautų kuo didesnę vertę iš produkto, t.y. kad mokėtų naudotis sistema, efektyviai ją taikytų, pirktų papildomus produktus, būtų viskuo patenkinti ir atėjus kontrakto pabaigai jį pratęstų :) Darbe daug laisvės - t.y. kiekvienas gali šių tikslų siekti savais būdais, labai mažai "popierizmo" ir administracinių užduočių, žodžiu, kol kas labai įdomu man.

Kasdienybė - dažni susitikimai su klientais, jų verslo poreikių analizė, ataskaitos ir t.t. Įdomioji pusė tai, kad tenka dirbti su didelių įmonių vadovais ir žinomais prekių ženklais, pvz. Pasaulio Sveikatos Organizacija, Intel, Kaspersky, Ericsson, Groupn ir pan. Tačiau šalia to susiduriu su labai daug vietinių organizacijų, kurios man padeda "įsijausti" į vietinę kultūrą, suprasti PAR verslo ypatumus, prisitaikyti prie įvairiausių netikėtų aplinkybių ir susidaryti bendrą šalies vaizdą.

Keiptauno ofisas - kol kas atsakingas ne tik už PAR'ą, bet už visą Afriką, tad turime klientų iš Kenijos, Namibijos, Zimbabvės, Seišelių ir kitur.

Mūsų ofise apie 20 žmonių, dauguma vietiniai. Visi nerealiai draugiški, darbe tikrai linksma, o ir po darbo dažnai leidžiame laiką kartu.

Balandžio mėn.

Pasiekę liepos mėn. tikslus (aš beveik suorganizavau LT vėliavą iš drabužių:)

Praeitą savaitę :) Mano komanda, pirmas iš dešinės - mano bosas Christo, šalia jo kolegė Lizelle, šalia manęs Nadia - boso žmona, o pirmas kairėje - Tyrone. Teminė diena "gangsteriai"

O čia jau visas ofisas

Va ir išsipasakojau. Peršasi mintis, kad matyt tikrai neturėjau, ką veikti, kad šitiek daug apie darbą prirašiau :) Na bet, kas padaryta, tas, kas ten žino, gal pati po kurio laiko pamiršiu ir grįšiu prie blog'o, kaip prie dienoraščio :)

Labanakt.

M.

Tour de PAR

Laba laba! Šimtas metų, beveik tikrąja žodžio prasme!

Seniai ketinu, bet vis neprisiruošiau parašyti. Šįvakar išleidau vyrą į "guys only bbq" su draugais, o pati sėdžiu prie dujinio šildytuvo (įsivaizduoju, kad prie židinio) su taure raudono vyno ir bandau įsijausti į rašytojos vaidmenį :)

Ko gero didžiausi praėjusio mėnesio įspūdžiai iš mano "tour de PAR" - darbinės kelionės ir pusantros dienos mini atostogyčių Durbane.

Viskas prasidėjo prieš keletą mėnesių kvietimu į Reyanos vestuves (daugelis ko gero pamenate mano Anglijoje sutiktą draugę, kadaise aplankiusią mane Lietuvoje). Prieš beveik dvejus metus ji atvažiavo pas mane į Keiptauną ta pačia proga, tad aš savo ruožtu nusprendžiau, kad jei neišėjo grįžti į LT atostogoms liepą, tai bent jau po PAR'ą pakeliausiu ir draugę pasveikinsiu. Zaynas liko namie, o aš, suderinau darbą ir malonumus ir išsiruošiau į 3 dienas susitikimų su klientais Johanesburge ir Durbane.

Johanesburgas didelis, grėsmingas labai verslus, primena Europos ar Amerikos didmiesčius. Per dvi dienas aplankiau 7 klientus (nuo platinos kasėjų iki Johanesburgo universiteto), daug išmokau, sutikau daug įdomių žmonių. Gaila tik, kad 8-tas susitikimas su "Nestle" paskutinę minutę buvo atšauktas, o taip viliojo jų žadėti šokoladai :) Bus kitam kartui!Jau seniai esu nusprendusi, kad į Johanesburgą - maksimum 2 dienoms, nes labai truksta kalnų, parkų ar vandens bent mažo šaltinio kokio nors. Miestas taip aukštai virš jūros lygio, kad man net kraujas iš nosies bėgdavo rytais (nors, tiesa, aš ne pats geriausias ištvemės matuoklis šiuo klausimu).

Čia verslo parkas, kur įsikūrę vieni mūsų JHB klientai

Iš taksi

Johanesburge sunku rasti gražių kadrų

Po dviejų dienų Johanesburge išskridau į Durbaną. Ten atsiradau vėlų ketvirtadienio vakarą, kur mane pasitiko Zayno teta (anksčiau dar nematyta!). Bet Durbane nesvarbu, matyta ar ne - priėmė mane kaip didžiausią viešnią ir per mažiau nei 12 valandų praleistų jos namuose primaitino, pripasakojo, pridovanojo gėlių ir dovanų ir prisaikdino, kad būtinai sugrįžčiau ilgesnėms atostogoms :) Gyvena teta viloje su terasa ant stogo ir vaizdu į vandenyną. Tad visai norėčiau grįžti :)

Pas tetą

Penktadienis buvo viena įdomesnių dienų gyvenime.Visų pirma, kadangi norėjau, kad darbas apmokėtų skrydžius Durbane laukė dar 4 susitikimai su klientais. Gerai tik tai, kad man, kaip vis dar sąlyginai naujokei buvo leista išsinuomoti mašiną su vairuotoju. Jo vardas buvo Mozė ir jis tikrai pasirūpino, kad mano diena būtų ne tik darbinga, bet ir kupina turistinių pramogų :) Pirmasis susitikimas baigėsi anksti, tad Mozė mane pasiėmė ir nuvežė tiesiai prie vandenyno. Spėjome pasivaikščioti, pasifotkinti ir kaip reikiant pasidžiaugti labai vasarišku Durbano oru (nes ten žiemą, t.y. dabar dienomis maždaug +24-25 laipsniai) :)

Vidury miesto, vidury dienos vendenynas pilnas surferių :)

Po puikaus ryto ir dar vieno susitikimo Mozė pasiūlė papietauti vietiniu stiliumi. Kažkokioje gatvės užeigoje nusipirkome tradicinius vietinius pietus - avienos kari kvadratiniame batone :) ir dar tradiciniškesniu būdu, t.y. jachtų klube ant mašinos bagažinės stovėdami papietavome. Mozė pagal vietinį indų paprotį dar ir stalo įrankių nenaudojo, valgė rankomis, bet aš nedrįsau manikiūro gadintis :)

"Bunny chow"

Popietės susitikimai pralėkė labai greitai ir štai aš jau pas Reyaną. Su visa jos šeima susipažinau per pirmąją savo kelionę į PAR'ą 2010-aisiais, tad vėlgi buvau sutikta kaip visų pasiilgta ir mylima persona. Smagiai praleidome vakarą didžiulės šeimos ir draugų rate, pasiruošdami didžiajai dienai - šeštadieniui. Šventei kažkokiu būdu man buvo suorganizuotas indiškas saris, pakistanietė kirpėja, kuri itin nepatikimai atrodančiame salonėlyje mane papuošė garbanomis, auksiniai papuošalai, vairuotojas ir visa kita.

Grožio salonas :) Negražus, bet pasirodo labai profesionalus ir pigus :)

Su Reyanos sese (viena iš 4)

Pirmas kartas

Savo akimis negalėjau patikėti tradicinių indiškų vestuvių dydžiu ir prabanga! Viskas buvo apgalvota ir suplanuota iki smulkmenų, atrodė, kad esu bolivude. 300 svečių, dovanos kiekvienam, 5 fotografai ir videografai, didelis ekranas, visur raudonos rožės ir deimantai. O jaunikis ir jaunoji - tikri karalius ir karalienė :) Sunku žodžiais perteikti įspūdžius - braukiau ir sentimentalią ašarą grojant Mendelsono maršui, ir juoko ašaras ilgos vestuvinės programos metu. Stulbino ugnies šou, blizgančių popierėlių patrankos, ilgos nuoširdžios kalbos ir labiausiai žmonių nuoširdumas ir draugiškumas. Džiaugiuosi, kad pabuvau - atsiminsiu dar ilgai...

Dekoracijos

Jaunieji

Pašvenčiau ir tą patį vakarą parskridau...
Keiptaunas man tapo tikrais namais, gera čia.

Pora savaičių po kelionės pralėkė labai greitąi - daug darbų, daug reikalų. Tik šiandien lengviau atsikvėpiau, nes mėnesio pabaiga, o darbe visi mėnesio tikslai pasiekti. Ta proga bosas padovanojo 1,5 valandos miego šį rytą. Buvo gera pakeisti rutiną. Išsimiegojau kaip reikiant. Pasivaikščiojau rytiniame Keiptaune, papusryčiavau mėgstamoje kavinukėje.

Rytas Keiptauno centre

Darbe balkone

Juk viskas gerai..:)

Labanakt,
M.

Upside down

 

Kaip žiemą LT, taip ir žiemą PAR viskas šiek tiek sulėtėja. Mažėja piknikų ir pramogų lauke, saulės vonių pliažuose, daugėja serijalų ir vakarienių "out" su draugais. Nuo praėjusio blog'o įrašo susipažinome su Keiptaune gyvenančiais ar besisvečiuojančiais žmonėmis iš Azarbaidžano, Švedijos, Olandijos, JAV, Kinijos, Ganos, Baltarusijos, Čilės, Singapūro, Ispanijos, Norvegijos. Per savaitę "sužiūrėjome" serijalą "Homeland", nusipirkome super turbo galingą dujinį šildytuvą, aš skaitau knygas be sustojimo, Zeinas žiūri golfą/regbį/tenisą/futbolą/kriketą irgi, bent jau mano nuomone, praktiškai be sustojimo.

Ko gero keisčiausias dalykas čia atsikrausčius tai, kad viskas atvirkščiai. Man iki šiol nesuvokiama, kad mano gimtadienis žiemą, kad birželis - šalčiausias metų mėnuo, kad dabar temsta 18 val., kad mėnulis iš kitos pusės (ir vaikystėje išmoktas metodas atskirti priešpilnį nuo delčios nebeveikia!). O įdomiausia ko gero buvo pamatyti sniegą (na, galbūt tiksliau sakant, šlapdribą) čia, kur, anot Čiungačangos filmuko turėtų būti nuolatinė vasara.

Tiesa, šaltas oras ilgai netruko, dabar dienomis vėl +20 (bet dauguma vietinių rengiasi taip, kaip mes gruodžio mėnesį) :)

Nuo praeito karto nieko įspūdingo nenutiko, pasitikrinau telefone, - net nuotraukų įdomesnių blog'ui nepririnkau. Bet kadangi senokai nerašiau, norėjau tiesiog "įsi-check'inti" ir pasisakyti, kad viskas mums gerai, kad dar tik vieną kartą teko į darbą važiuoti pasidėjus rankšluostį ant sėdynės (nes palikau atidarytą langą per naktį, bet stogas nekiauras:)), kad svajojame apie Kalėdų atostogas LT, bet mėgaujamės Afrika ir dar daug čia norime pamatyti ir nuveikti!

Didžiausi linkėjimai! Laikau kumščius, kad Lietuva sulauktų karštos ilgos vasaros :)

M.

Didelis ir spalvotas

Labas!

Šį įrašą širdy ir galvoje nešioju jau kelias savaites, tik užrašyti niekaip neprisėdau, nes mano PAR'e nuolat vis vyko įvairiausi įdomūs ir nuostabūs dalykai!

Linksmybių maratonas prasidėjo Zayno sesės Nadios 23-iuoju gimtadieniu, kurio proga 25-iese sugalvojome "pasnoubordinti" arba, kitaip tariant, pasnieglentinėti ant smėlio :) Nereali pramoga - kaip sniege, tik su šortais!

Na o kitą dieną, išsikrapštę iš ausų ir visur kitur smėlį jau mojavome savo pirmiems ir labai lauktiems  sveteliams oro uoste. Tada ir prasidėjo tikras 2 savaičių trukmės atostogų maratonas. Pirmasias kelias diena "demonstravome" Keiptauną, paskui išleidome svetelius porai dienų į safarį, o patys greitai greitai padirbome. Tada važinėjome po pylinkes ir kepėm "burgerius" (3 kartus!). Labai džiaugėmės gausiomis lauktuvėmis ir iki šiol geruoju minime jų parūpinusius draugus ir giminaičius :)

Va kaip Zaynas džiaugiasi :)

O čia jo mėgstamiausias visų laikų desertas (Viltė labai sumaniai sūrelius užšaldė ir jie kuo puikiausiai ištvėrė kelionę :)!)

"Surferių" rojus - Muizenberg paplūdimys

Boulders Beach - su pingvinais

O čia pats pietvakariniausias Afrikos žemyno taškas

Na ir mes visi :)

Antrą savaitę jau atostogavome visi kartu. Gegužės 1-ą, kaip dera atšventėme Zayno gimtadienį. Buvome jūros gėrybių restorane ant vandenyno kranto, kur viskas atrodo, kaip senoviniame žvejų kaimelyje. Pietūs trunka 3-4 valandas, nes reikia paragauti 10 skirtingų patiekalų - midijų, vėžių, įvairiausių žuvų, avienos kario ir lauke krosnyje keptos duonos. O paskui namuose dar laukė svetelių 4 valandas keptas NAPOLEONAS :) Niam niam niam, koks geras gimtadienis :)

Midijos

Vėžiai (angl. crayfish)

Pats restoranėlis

Kitą dieną po "baliaus" išvažiavome į 4 dienų "road trip'ą" prie Indijos vandenyno (maždaug už 6 val. kelio nuo namų). Pailsėjome "iš esmės" - aš apskritai pamiršau, kaip gaminti valgyti, nes visas dvi savaites buvau tikra karalienė. Kartu rytais bėgiojome prie vandenyno, lydėjom saulę, su skėčiais kepėm bbq, juokėmės iki ašarų, kai lūžo kėdės, ėjom į paradą, žaidėm stalo žaidimus...apibendrinant - džiaugėmės viskuo, ypač, gera kompanija. Justai, Antonai - ačiū, kad aplankėtę ir padovanojot pačias šilčiausias ir linksmiausias atostogas!

Atostogų pusryčiai

Mūsų vila :)

Gaila, kad vanduo buvo labai šaltas ;)

Sakiau, kad kaip karalienė :)

Labai liūdna buvo atsisveikinti, bet taip išpuolė, kad po dienos ir aš išskridau - tik ne į Europą, bet į Johanesburgą (su darbu). Ten visai kitaip, nei Keiptaune - viskas tarsi 5 kartus padidinta - ir pastatai, ir atstumai. Kolega palygino, kad CPT ir JHB, kaip LA ir NY :) Labai daug dirbau, susitikau su keletu įdomių klientų ir visai neblogai atitrūkau nuo kasdienybės sakyčiau. Grižau penktadienį vėlai vakare ir su Zaynu nusprendėme, kad savaitgalį nuveiksime kažką gero sielai, kūnui ir namams. Tad šeštadienį, sukombinavome sielą ir kūną ir užkopėme į Lion's Head (liūto galvos) kalną. O sekmadienį kokias 4-5 valandas restauravome rūsyje rastą seną spintelę (dabar abu puikiai suprantame, kodėl senoviniai baldai tokie brangūs :)!

Štai ji! Iš pradžių dar ir baltais dažais nudažyta buvo...

Nuo Lion's Head viršaus

Dar viena iš ten pat

Na ir dar - paskutinė!

Tarp visų aukščiau aprašytų įvykių dar išsiaiškinome, kad vietinėje šviežios žuvies parduotuvėje keletą kartų pirkta pigi ir labai skani (panaši į tuną) žuvis pasirodo yra ryklys!!! Va toks!

Daugiau niekada!

Bei, ofise nufilmavome Harlem Shake'ą, dedu nuorodą (aš dešinėje gale su kriketo lazda :):



https://www.youtube.com/watch?v=XSQRzC6vZy8
Na ir atrodo, kad dabar jau tikrai - išsipasakojau viską iš širdies :)

Labai pasiilgau, ačiū tiems, kas perskaitė. Su šiltais linkėjimais,
M.